Forum
Nė tokė ekzistojnė 4 oqeane dhe 56 detėra qė sė bashku e formojnė Detin Botėror I cili pėrfshin 71% tė sipėrfaqės sė pėrgjithshme tė tokės (316 mil.km2)
Pėr nga sasia e kripės mė sė shumti ka deti I Kuq ndėsa mė sė paku deti Baltik
Oqeani mė i madh ėshtė oqeani i Qetė, pastaj oqeani Atlantik, oqeani Indian dhe oqeani i Ngrirė i Veriut.
Lumi Amazona ėshtė i vetmi lum qė nuk ka tė ndėrtuar asnjė urė mbi tė.
Njė grek maratonist ka vrapuar 42 km pa u ndalur. Mė sė shumti nė bote ka vrapuar pėr tė dytėn herė qė mban rekordin 42 km e 195 m,
Nė Evropė patataja ėshtė sjellė nga Amerika nė vitin 1536. Nė fillim e mbillnin pėr shkak tė lulės sė bukėr qė ka, kurse mė vonė filluan ta pėrdorin pėr ushqim.
Peshku Pegava ėshtė lloj ngjallash qė mund tė qėndrojė vėrtikalisht. Kur peshkon, ajo ngritet, kurse me bishtin pėrforcohet mbi shkėmb ose ndonjė trup tjetėr.
Gjethet mė tė mėdha i ka njė lloj pallme e quajtur Rafia, rritet nė brigjet e lumit Amazon. Gjethet e saj tė blerta arrin gjatėsi deri 22 metra dhe gjereėsi afėr 12 metra, kurse bishtin e gjethės e ka 5 metra tė gjatė.
Njė gjethė e tillė mund tė shtrehoj 10 njerėz.
Nė Brazil gjatė shek. XX-tė ėshtė vrarė gjarpėri mė i madh nė botė, Anakonda, gjatėsia e tė cilit arrinte ne 35 metra. Pėr ta vrarė kėtė gjigant u desh qė tė goditej me 500 plumba.
Druri i cili e mban rekordin e trshėsisė nė botė ėshtė Baobabi, i cili gjendet nė Tan- ganike me moshė rreth 30 shekuj. Ky dru perimetrin e trungut e ka 47 m, lartesinė 22 metra, ndėrsa perimetrin e kurorės 145 metra.
Mė 1560 kirurgu francez Ambruaz Pare i pari bėri gjymtyrė artificiale tė njeriut.
Mė 1590 holandezi Zaharijaz Jansen qė merrej me optikė, konstruktoi mikroskopin.
Nė vitin 1790 nė Amerikė ėshtė shpikur turleja e parė pėr shpuarjen e dhėmbėve.
Lumi mė i gjatė nė botė ėshtė Nili me gjatėsi 6.671 km. qė gjendet nė Afrikė.
Kina ėshtė shteti mė i madh nė botė me 1.221,692,000 banorė. Nė Mesjetė quhej Katai.
Gjarpėri i ujit qė jeton nė veriperėndim tė Australisė rreth shkėmbinjėve tė ujit, ėshtė shtaza mė helmuese nė botė. Helmi i tij ėshtė 100 herė mė i fortė se helmi i gjarpėrit Australian nė tokė i quajtur Tapana e Shkretėtirės e qė konsiderohet gjarpėri mė helmues tokėsor.
Rusia ėshtė shteti mė i madh pėr nga sipėrfaqja me 17.075,000 km².
Peshkun trashanik Siluris Glanis- shkencėtarėt erdhėn nė pėrfundim se pėrkundėr kokės sė madhe, ėshtė peshku mė budalla nė Botė, sepse nė pranverė ku bėnė nxehtė, nė breg tė lumit rriten shelgjet dhe nė ujė bien thuprat e kėtij druri sė bashku me gjethet, peshku trashanik me ngutėsi i pėrbin duke menduar se bie ushqimi I tyre i preferuar. Nė lukth kėto fije tė shelgjes lėshojnė alkool qė e bėn peshkun tė humbur.
Malet mė tė larta nė Ballkan janė Alpet Shqiptare dhe kanė 13 maje me mbi 2.500 metra lartėsi dhe sipėrfaqe 2.240 km².
Rruga mė e vjetėr nė Ballkan ka qenė Vija Egnatia (Vija Egnacia).
Njeriu mė i gjatė nė botė ka qenė 2.72 metra.
Nė trupin e njeriut ka rreth 656 muskuj. Disa prej tyre jane 38 cm, e disa mezi arrijne nje milimetėr.
Maja me e larte ne bote eshte Mont Everest me 8882 m, gjendet ne Nepal.
Flutura mė e madhe nė Botė ėshtė 270 centimetra katror.
Qelizėn i pari e zbuloi shkencėtari anglez Robert Hooke me 1665 i cili edhe ia dha emrin. Ky ėshtė zbulimi mė i madh nė mjekėsi, sepse qeliza ėshtė njėsia themelore kryesore e ēdo organizmi tė gjallė.
Novobėrda ėshtė quajtur Mali I Argjentit e mė vonė Kodra e Re e cila ra nėn sundimin osman mė 1455.
Maja e Korabit ėshtė maja mė e lartė nė Shqipėri.
Romani I parė shqiptar ėshtė Marcja I Ndoc Nikajt I botuar nė vitin 1899.
Nė vitin 1530 Prishtina kishte 12 lagje, prej tyre 9 tė krishtera katolike shqiptare dhe vetem 3 muslimane. Sot ėshtė qyteti mė I madh nė Kosovė, pėrkatėsisht kryeqytet.
Piktori venecian Marco Basaiti qė pikturoi rreth viteve 1500-1530, ka qenė me prejardhje shqiptare.
Nė qytetin e Amalfit nė Kampani nė kishėn kryesore tė kėtij qyteti, nė vitin
1506 ngritet pėrmendorja e varrit tė perbashkėt tė familjės sė Skėnderbeut me njė shqiponjė dykrenare shqiptare.
Katund quhen disa fshatėra nė Dalmaci. Gati nė tė gjithė qytetet e Dalmacisė nga njė rruge mban emrin Rruga Ilire.
Armata e shtetit tė Vatikanit ėshtė armata mė e vjetėr nė botė. Zyrtarisht ėshtė themeluar mė 21 janar 1506, por fillimet e saj shėnohen qė nė vitin 1400. Pėrveē se ėshtė armata mė e vjetėr nė Botė, ajo ėshtė edhe ndėr mė tė voglat, me vetėm 83 ushtarė. Uniformat e tyre kanė qenė tė dizajnuara nga artisti gjenial Mikelanxhelo.
Libri I parė I shruar shqip ėshtė Meshari I Gjon Buzukut. Nė parathėnje tė veprės dėshmon se veprėn e kreu nga 20 marsi 1554 deri me 5 janar 1555.
Libri ėshtė botuar nė kohėn e humanizmit dhe tė kundėrreformės, kur u krijuan kushtet qė feja katolike tė mėsohej e tė predikohej nė gjuhėt kombėtare. Mesharin e gjeti Gjon Nikollė Kazazi nga Gjakova mė 1740. Ky libėr pėrmban: Librin e Orėve dhe Librin e Meshės. Me kėtė vepėr filloi Letėrsia Shqiptare e Rilindjės.
Ujėdhesa mė e madhė ėshtė nė Atlantikun Verior me 2.6 milion km².
Gjaku nė organizmin e njeriut udhėton shumė shpejte: prej zemrės deri te gishtėrinjtė e kėmbės arrin pėr 16 sekonda, deri nė tru pėr 8s, deri nė mushkėri vetėm pėr 6 s.
M 1592 Galileu Galileo zbuloi termometrin e parė, mirpo termometri me I pėrshtatshėm u punua nė Itali mė 1654.
Mė 1628 shkencėtari V. Harvej nga Anglia I pari dha shpjegimin mbi qarkullimin e gjakut nė trupin e njeriut.
Nė Turqi gjendet njė skulpturė, vepėr e natyrės, qė paraqitet njė grua duke qarė. Lotėt e saj rrjedhin me shekuj, por nga burimet e fshehta tė ujit qė ndodhen nėn shkėmb.
Ujėvara mė e madhe nė Botė ėshtė Engjėl e lumit Karao (Venezuelė). Lartėsia nga e cila bie uji ėshtė 1.000 m. Kjo ujėvarė ėshtė vetėm njė nga shumė ujėvarat e larta nė kėto anė te Venezuelės. Emrin e ka marrė sipas pilotit amerikan Xhimi Engjėl i cili nė vitin 1933 e ka vizituar dhe vendosur nė ditarin e tij.
Ujėvara e dytė ėshtė nė Republikėn Jugafrikane me lartėsi 414 m.
Ujėvara e tretė ėshtė Kukenani nė Venezuelė me 610 m, lartėsi.
Mali mė I lartė nė Kosovė ėshtė Gjeravica me 2.656 m, lartėsi.
Xhejson Pitri nga Mexburgu (SHBA), plot 13 vite nuk bėri asnjė mungesė nė shkollė.
Helmi i Meduzės mund ta mbys njeriun nėse ėshtė nė sasi tė mėdha, ndėrsa shkencėtarėt prej tij po perpiqen tė nxjerrin ilaqin pėr sherimin e sėmundjes sė zemrės.
Tomas Jang, fizikan nga shekulli XVIII-tė fliste dymbėdhjetė gjuhė kur i kishte vetėm tetė vjet moshė.
Gjatė ndėrtimit tė kanalit tė Panamasė kanė humbur jetėn mė tepėr se 25 mijė njerėz.
Masa e virusit ndaj masės sė njeriut mesatar ėshtė proporcionale me masėn e njeriut ndaj masės sė Tokės.
Gjirafa ėshtė e vetmja kafshė e cila mund tė dalloje ngjyrat, sepse syri i saj ėshtė pėrafėrsisht i njejtė me syrin e njeriut.
Pėr nga sasia e kripės mė sė shumti ka deti I Kuq ndėsa mė sė paku deti Baltik
Oqeani mė i madh ėshtė oqeani i Qetė, pastaj oqeani Atlantik, oqeani Indian dhe oqeani i Ngrirė i Veriut.
Lumi Amazona ėshtė i vetmi lum qė nuk ka tė ndėrtuar asnjė urė mbi tė.
Njė grek maratonist ka vrapuar 42 km pa u ndalur. Mė sė shumti nė bote ka vrapuar pėr tė dytėn herė qė mban rekordin 42 km e 195 m,
Nė Evropė patataja ėshtė sjellė nga Amerika nė vitin 1536. Nė fillim e mbillnin pėr shkak tė lulės sė bukėr qė ka, kurse mė vonė filluan ta pėrdorin pėr ushqim.
Peshku Pegava ėshtė lloj ngjallash qė mund tė qėndrojė vėrtikalisht. Kur peshkon, ajo ngritet, kurse me bishtin pėrforcohet mbi shkėmb ose ndonjė trup tjetėr.
Gjethet mė tė mėdha i ka njė lloj pallme e quajtur Rafia, rritet nė brigjet e lumit Amazon. Gjethet e saj tė blerta arrin gjatėsi deri 22 metra dhe gjereėsi afėr 12 metra, kurse bishtin e gjethės e ka 5 metra tė gjatė.
Njė gjethė e tillė mund tė shtrehoj 10 njerėz.
Nė Brazil gjatė shek. XX-tė ėshtė vrarė gjarpėri mė i madh nė botė, Anakonda, gjatėsia e tė cilit arrinte ne 35 metra. Pėr ta vrarė kėtė gjigant u desh qė tė goditej me 500 plumba.
Druri i cili e mban rekordin e trshėsisė nė botė ėshtė Baobabi, i cili gjendet nė Tan- ganike me moshė rreth 30 shekuj. Ky dru perimetrin e trungut e ka 47 m, lartesinė 22 metra, ndėrsa perimetrin e kurorės 145 metra.
Mė 1560 kirurgu francez Ambruaz Pare i pari bėri gjymtyrė artificiale tė njeriut.
Mė 1590 holandezi Zaharijaz Jansen qė merrej me optikė, konstruktoi mikroskopin.
Nė vitin 1790 nė Amerikė ėshtė shpikur turleja e parė pėr shpuarjen e dhėmbėve.
Lumi mė i gjatė nė botė ėshtė Nili me gjatėsi 6.671 km. qė gjendet nė Afrikė.
Kina ėshtė shteti mė i madh nė botė me 1.221,692,000 banorė. Nė Mesjetė quhej Katai.
Gjarpėri i ujit qė jeton nė veriperėndim tė Australisė rreth shkėmbinjėve tė ujit, ėshtė shtaza mė helmuese nė botė. Helmi i tij ėshtė 100 herė mė i fortė se helmi i gjarpėrit Australian nė tokė i quajtur Tapana e Shkretėtirės e qė konsiderohet gjarpėri mė helmues tokėsor.
Rusia ėshtė shteti mė i madh pėr nga sipėrfaqja me 17.075,000 km².
Peshkun trashanik Siluris Glanis- shkencėtarėt erdhėn nė pėrfundim se pėrkundėr kokės sė madhe, ėshtė peshku mė budalla nė Botė, sepse nė pranverė ku bėnė nxehtė, nė breg tė lumit rriten shelgjet dhe nė ujė bien thuprat e kėtij druri sė bashku me gjethet, peshku trashanik me ngutėsi i pėrbin duke menduar se bie ushqimi I tyre i preferuar. Nė lukth kėto fije tė shelgjes lėshojnė alkool qė e bėn peshkun tė humbur.
Malet mė tė larta nė Ballkan janė Alpet Shqiptare dhe kanė 13 maje me mbi 2.500 metra lartėsi dhe sipėrfaqe 2.240 km².
Rruga mė e vjetėr nė Ballkan ka qenė Vija Egnatia (Vija Egnacia).
Njeriu mė i gjatė nė botė ka qenė 2.72 metra.
Nė trupin e njeriut ka rreth 656 muskuj. Disa prej tyre jane 38 cm, e disa mezi arrijne nje milimetėr.
Maja me e larte ne bote eshte Mont Everest me 8882 m, gjendet ne Nepal.
Flutura mė e madhe nė Botė ėshtė 270 centimetra katror.
Qelizėn i pari e zbuloi shkencėtari anglez Robert Hooke me 1665 i cili edhe ia dha emrin. Ky ėshtė zbulimi mė i madh nė mjekėsi, sepse qeliza ėshtė njėsia themelore kryesore e ēdo organizmi tė gjallė.
Novobėrda ėshtė quajtur Mali I Argjentit e mė vonė Kodra e Re e cila ra nėn sundimin osman mė 1455.
Maja e Korabit ėshtė maja mė e lartė nė Shqipėri.
Romani I parė shqiptar ėshtė Marcja I Ndoc Nikajt I botuar nė vitin 1899.
Nė vitin 1530 Prishtina kishte 12 lagje, prej tyre 9 tė krishtera katolike shqiptare dhe vetem 3 muslimane. Sot ėshtė qyteti mė I madh nė Kosovė, pėrkatėsisht kryeqytet.
Piktori venecian Marco Basaiti qė pikturoi rreth viteve 1500-1530, ka qenė me prejardhje shqiptare.
Nė qytetin e Amalfit nė Kampani nė kishėn kryesore tė kėtij qyteti, nė vitin
1506 ngritet pėrmendorja e varrit tė perbashkėt tė familjės sė Skėnderbeut me njė shqiponjė dykrenare shqiptare.
Katund quhen disa fshatėra nė Dalmaci. Gati nė tė gjithė qytetet e Dalmacisė nga njė rruge mban emrin Rruga Ilire.
Armata e shtetit tė Vatikanit ėshtė armata mė e vjetėr nė botė. Zyrtarisht ėshtė themeluar mė 21 janar 1506, por fillimet e saj shėnohen qė nė vitin 1400. Pėrveē se ėshtė armata mė e vjetėr nė Botė, ajo ėshtė edhe ndėr mė tė voglat, me vetėm 83 ushtarė. Uniformat e tyre kanė qenė tė dizajnuara nga artisti gjenial Mikelanxhelo.
Libri I parė I shruar shqip ėshtė Meshari I Gjon Buzukut. Nė parathėnje tė veprės dėshmon se veprėn e kreu nga 20 marsi 1554 deri me 5 janar 1555.
Libri ėshtė botuar nė kohėn e humanizmit dhe tė kundėrreformės, kur u krijuan kushtet qė feja katolike tė mėsohej e tė predikohej nė gjuhėt kombėtare. Mesharin e gjeti Gjon Nikollė Kazazi nga Gjakova mė 1740. Ky libėr pėrmban: Librin e Orėve dhe Librin e Meshės. Me kėtė vepėr filloi Letėrsia Shqiptare e Rilindjės.
Ujėdhesa mė e madhė ėshtė nė Atlantikun Verior me 2.6 milion km².
Gjaku nė organizmin e njeriut udhėton shumė shpejte: prej zemrės deri te gishtėrinjtė e kėmbės arrin pėr 16 sekonda, deri nė tru pėr 8s, deri nė mushkėri vetėm pėr 6 s.
M 1592 Galileu Galileo zbuloi termometrin e parė, mirpo termometri me I pėrshtatshėm u punua nė Itali mė 1654.
Mė 1628 shkencėtari V. Harvej nga Anglia I pari dha shpjegimin mbi qarkullimin e gjakut nė trupin e njeriut.
Nė Turqi gjendet njė skulpturė, vepėr e natyrės, qė paraqitet njė grua duke qarė. Lotėt e saj rrjedhin me shekuj, por nga burimet e fshehta tė ujit qė ndodhen nėn shkėmb.
Ujėvara mė e madhe nė Botė ėshtė Engjėl e lumit Karao (Venezuelė). Lartėsia nga e cila bie uji ėshtė 1.000 m. Kjo ujėvarė ėshtė vetėm njė nga shumė ujėvarat e larta nė kėto anė te Venezuelės. Emrin e ka marrė sipas pilotit amerikan Xhimi Engjėl i cili nė vitin 1933 e ka vizituar dhe vendosur nė ditarin e tij.
Ujėvara e dytė ėshtė nė Republikėn Jugafrikane me lartėsi 414 m.
Ujėvara e tretė ėshtė Kukenani nė Venezuelė me 610 m, lartėsi.
Mali mė I lartė nė Kosovė ėshtė Gjeravica me 2.656 m, lartėsi.
Xhejson Pitri nga Mexburgu (SHBA), plot 13 vite nuk bėri asnjė mungesė nė shkollė.
Helmi i Meduzės mund ta mbys njeriun nėse ėshtė nė sasi tė mėdha, ndėrsa shkencėtarėt prej tij po perpiqen tė nxjerrin ilaqin pėr sherimin e sėmundjes sė zemrės.
Tomas Jang, fizikan nga shekulli XVIII-tė fliste dymbėdhjetė gjuhė kur i kishte vetėm tetė vjet moshė.
Gjatė ndėrtimit tė kanalit tė Panamasė kanė humbur jetėn mė tepėr se 25 mijė njerėz.
Masa e virusit ndaj masės sė njeriut mesatar ėshtė proporcionale me masėn e njeriut ndaj masės sė Tokės.
Gjirafa ėshtė e vetmja kafshė e cila mund tė dalloje ngjyrat, sepse syri i saj ėshtė pėrafėrsisht i njejtė me syrin e njeriut.
